Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

Kauno A.Kačanausko muzikos mokyklos

mokytoja metodininkė ILONA PAKĖNIENĖ

 

Taip galima būtų pavadinti kasmetinį, jau tradiciniu tapusį A.Kačanausko muzikos mokyklos pianistų išvažiavimą į konkursą  Vakarų Europoje, kai pusė šimto labai skirtingų žmonių dviems savaitėms  tampa  viena didele šeima, kuri kaip ir dera turi visus specifinius minusus, tačiau kartą pabandęs jau negali tam atsispirti. Taigi, rugsėjo mėnesį  tarp daugelio pailsėjusių veidų atpažįsti tą nerimastingą  smalsų žvilgsnį, klausiantį  - “kur šiemet’’?

 

Mūsų kelionės visada kultūrinės – pažintinės. Pasiruošiame daug literatūros apie šalis, kurias pravažiuojame, apie miestus, kuriuos aplankome arba aplenkiame. Žiūrime filmus, atskleidžiančius krašto istoriją, muzikinį gyvenimą, supažindinančius su žymiausiais kompozitoriais, menininkais.

 

Pirmoji kelionės diena – Brno. Pasivaikščiojome po  senamiestį, užėjome į filharmoniją, kur kasmet vyksta jaunųjų pianistų konkursas “Amadeus”. Mažieji  netgi  “pasimatavo’’ sceną.

 

Kitas vakaras buvo jau prie Venecijos. Mūsų vaikams vanduo maudynėms tiek jūroje, tiek baseine jau tinkamas. Smagu matyti juos besidžiaugiančius, atsipalaidavusius po ilgo, sunkaus darbo.

 

Toliau – dvasingasis, mistiškasis Turinas, su ypatingomis katedromis, panoramomis, klasikiniu senamiesčiu. Centrinėje aikštėje galima skaityti Turine statomų garsiausių operų repertuarą ir pasvajoti, ką norėtųsi pamatyti… Pradžiugino mokinių susidomėjimas Egipto muziejumi, sužavėjo pasivažinėjimas atviru ekskursiniu autobusu atidžiau apžiūrint miestą, garsėjantį ’’Turino drobule’’, puikia kava bei saldumynais!

 

Konkursas didelis, jungiantis įvairių instrumentų, grupių atlikėjus – apie tūkstantį  dalyvių. Galiu pasidžiaugti ypatingu organizatorių dėmesiu, pradedant susirašinėjimu dėl konkurso tvarkaraščių, mokesčių, programų iki asmeninio dėmesio pasitinkant, palydint į repeticijas, kurių buvo pakankamai (kas neįprasta Italijoj).

 

Po konkurso organizatoriai pakvietė pasivaišinti, pabendrauti, o mūsų mokytojus apdovanojo skaniomis atminimo dovanėlėmis.

 

Kasmet ieškodama naujų konkursų stengiuosi sudaryti naują maršrutą ir netgi važiuojant tais pačiais keliais aplankyti naujas vietas. Jau seniai viliojo Prancūzijos Rivjera. Deja, aptikau tik konkursus, vykstančius rudenį, todėl netinkančius mūsų darbo tempui.

 

Taigi, Busca buvo patraukli visais požymiais: 150 km nuo Turino ir tiek pat nuo Viduržemio jūros. Tai mažas gražus viduramžių miestelis šiaurės Italijoje, apsuptas snieguotų Alpių kalnyno, nacionalinio parko viduryje. Konkursas vyko teatre, kuris buvo įrengtas bažnyčios patalpose Napoleono armijos kariams linksminti. Komisija solidi: profesūra iš Turino, Milano, Londono konservatorijų dirbo šiaurietiškai tvarkingai, neskaitant kai kurių ‘‘itališkų‘‘ nesusipratimų (kai kelių dalyvių tiesiog nėra sąrašuose, ir tai pastebėti yra jūsų pačių rūpestis). Atmosfera šilta, geranoriška, ypač tai jautėsi vertinant mažuosius italų atlikėjus! Nuoskaudų nepatyrėme, netgi persistengėme ruošdami  dideles programas. Kadangi laiko limitas nemažas, daugelis mūsų mokinių grojo ir polifoniją, ir stambią formą, ir 2-3 pjeses. Šįkart ‘‘ išlošė‘‘ efektingų, gražių pjesių atlikėjai. 

 

Komisijos nariai susidomėję rinkosi lietuviškų pjesių natas. Buvo ir mėgėjiškų, ir labai profesionalaus, aukšto lygio pasirodymų. Absolute (Grand Prix) laimėtojai  buvo apdovanoti piniginiais prizais.

 

Miesteliuose tvyrojo siesta. Tik išbadėję lietuviai drumstė viduramžišką ramybę. Viešbučiuose jau įprastos pastabos dėl išdykaujančių vaikų, triukšmaujančių, garsiai besijuokiančių mokytojų. Pagarbią nuostabą sukeldavo, kad šie vaikai taip gražiai groja... Kartais suabejoji, kas tie tikrieji italai – gal mes, toliau kopiantys per Alpes?

 

Po įtempto darbo smagu atsirasti vienoje gražiausių pasaulio pakrančių. Mentonas – pirmas Prancūzijos  „žydrosios pakrantės“ kurortas, viliojantis sustoti ir pasilikti. Viskas džiugina akį: architektūra, gamta, žmonės! Toliau – Eze, stulbinančiu landšaftu žavėjęs impresionistus. O dabar šimtai žmonių kopia į kalno viršūnę pasigrožėti kaktusų parku.   

 

Monako, Nica, Kanai – šioms apylinkėms reklamos nereikia, tiesiog reikia ten grįžti... Dvi naktys nuostabiame penkių žvaigždučių kempinge  su baseinais, čiuožyklomis mokytojams leido atsipūsti ir pasijusti vaikais.

Senajai kvepalų sostinei Grasui abejingų nebuvo, parfumerių magija ten tiesiog tvyrojo ore.

 

Kelionės intriga – Didysis  Kanjonas. Jį pamačius susipynė stipriausi jausmai: susižavėjimas, baimė, smalsumas, didybė. Dvi palaimingos dienos kempinge „Le Kaskados‘‘! Patekome į pačią Provanso širdį – iš vienos pusės kriokliais krentanti upė, miškas, iš kitos – viduramžių miestelis ant kalvos. Aplankėme aplinkinius miestus: Oranžą su tradiciniais Provanso turgeliais, amfiteatru, Avinjoną- tvirtovę, popiežių rezidenciją.

 

Nevarginsiu laureatų pavardėmis, miestų pavadinimais, tik noriu paskatinti pažinti šį nuostabų kraštą. Kelionę apvainikavome ilgu pasivaikščiojimu po vakarinį Strasbūrą.

 

Šiuo metu A.Kačanausko mokykla išgyvena konkurso karštinę – lapkričio 26-28 dienomis vyks mūsų organizuojamas tarptautinis konkursas „Muzikuojame dviese“. Kviečiame dalyvius ir klausytojus į nuostabią muzikos šventę pabūti kartu!

 

4 Tarptautinis jaunųjų atlikėjų konkursas‘’Alpi  Marittime’’ –  Citta di Busca  [2014-05-15]

 

Busca

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Provansas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaskados

 

 

 

Didysis Kanjonas